Galvodami apie cukraus kiekį kraujyje nepamirškite širdies

Partneriai
Lietuvos
kardiologų
draugija
Lietuvos
endokrinologų
draugija
Lietuvos
diabeto
asociacija

ATKREIPK DĖMESĮ

Vienam iš dviejų suaugusiųjų, sergančių cukriniu diabetu, liga nediagnozuota. Negydomas cukrinis diabetas yra svarbus rizikos veiksnys, skatinantis širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą. Šios ligos – dažniausia žmonių mirties priežastis Lietuvoje.

PASITIKRINK

Siekdami išvengti rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, kreipkitės į gydytoją ir pasitikrinkite sveikatą.

KONTROLIUOK

Susirgus 2 tipo cukriniu diabetu
(90 proc. visų atvejų) ši liga gali būti
kontroliuojama: svarbu gyventi aktyviai, sveikai maitintis ir pasirinkti tinkamą gydymo būdą. Tinkami medikamentai gali beveik 40 proc. sumažinti gresiančių komplikacijų riziką.

PASISLĖPĘS PAVOJUS:
PUSĖ SERGANČIŲJŲ –
NĖ NENUTUOKIA
APIE SAVO LIGĄ

Tarptautinės Diabeto federacijos duomenimis, Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 108 tūkst. žmonių. Pasaulyje šis skaičius siekia daugiau kaip 425 mln.

Tikrasis sergančiųjų skaičius gali būti dvigubai didesnis – kas antram sergančiam cukriniu diabetu žmogui liga nėra diagnozuota.


CUKRINIO DIABETO SIMPTOMAI


  • Kamuoja troškulys

  • Vargina dažnas noras apsilankyti tualete

  • Tirpsta galūnės

  • Juntamas nuovargis

  • Pablogėja rega

1 TIPO CUKRINIS DIABETAS

sudaro 10 proc. visų sergamumo atvejų

Juo susergama, kai organizme pradeda gamintis medžiagos, puolančios savus organus, pažeidžiama kasa ir ji nustoja gaminti insuliną. Mokslas neturi aiškių atsakymų, kas lemia 1 tipo diabeto atsiradimą, ar tai priklauso nuo gyvenimo būdo, tačiau dažniausiai šio tipo diabetu susergama jauname amžiuje – iki 20–25 metų. Sergantieji pirmo tipo cukriniu diabetu negali gyventi be insulino injekcijų.

2 TIPO CUKRINIS DIABETAS

sudaro 90 proc. visų sergamumo atvejų

Šiam tipui būdingas progresuojantis insulino trūkumas ir jo pasisavinimo sutrikimas. Ligos pradžioje insulino kiekis yra pakankamas, tačiau ligai progresuojant jo gamyba sutrinka. Didžiausią riziką susirgti antrojo tipo diabetu turi 40–59 metų amžiaus žmonės. Netinkamas gyvenimo būdas ir viršsvoris yra pagrindiniai rizikos veiksniai susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Šio tipo diabetas gali būti kontroliuojamas, tačiau žmogus privalo žinoti apie savo ligą ir kaip su ja kovoti.

TIK ŽINODAMAS APIE SAVO
LIGĄ GALI JĄ KONTROLIUOTI IR
APSISAUGOTI NUO
KOMPLIKACIJŲ

Sergant cukriniu diabetu ir nesigydant mirštama ne nuo per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet dėl komplikacijų, dažniausiai – širdies ir kraujagyslių ligų. Cukrinis diabetas širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 2–3 kartus. Jis yra svarbus veiksnys, skatinantis tokių ligų kaip krūtinės angina, aritmija, širdies nepakankamumas, insultas ir infarktas išsivystymą. Šios ligos – dažniausia žmonių mirties priežastis Lietuvoje. Sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra didesnis negu nuo vėžio.

Iki 80 proc. 2 tipo cukrinio diabeto atvejų galėtų būti išvengta tinkamai maitinantis, daugiau judant, mankštinantis, sumažinus kūno svorį, pagerinus gyvenimo sąlygas ir režimą, taikant tinkamas gydymo priemones. Yra medikamentų, kurie asmenims, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, padeda sumažinti mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką beveik 40 procentų.

FAKTAI IR SKAIČIAI APIE
CUKRINĮ DIABETĄ:

Per pastaruosius 18 metų sergančių cukriniu diabetu skaičius Lietuvoje išaugo 3 kartus. Jei ir toliau laikysis panašios tendencijos, 2045 metais juo sirgs apie 500 tūkst. žmonių – tiek žmonių gyvena Vilniuje.

Lietuvoje cukrinis diabetas 1,3 karto dažniau diagnozuojamas moterims negu vyrams. Papildomi rizikos veiksniai, didinantys tikimybę susirgti 2 tipo cukriniu diabetu, yra nėščiųjų diabetas ir gimdymas, kai naujagimio svoris viršija 4 kilogramus.

Beveik pusė sergančiųjų cukriniu diabetu yra 40–59 m. amžiaus asmenys. Vyresniems negu 60 metų pacientams, sergantiems cukriniu diabetu ir širdies ir kraujagyslių ligomis, gyvenimo trukmė vidutiniškai sutrumpėja 12 metų, lyginant su sveikais asmenimis. Daugiau negu du trečdaliai 65 metų ir vyresnių žmonių, sergančių cukriniu diabetu, miršta nuo širdies ligų, o kas šeštas – nuo insulto.

Ligos nustatyti neįmanoma, jeigu žmonės vengia išsamiai ir reguliariai tikrintis savo sveikatą. Grėsmingų ligos padarinių ir komplikacijų galima išvengti – žinant apie savo ligą galima ją kontroliuoti ir apsisaugoti nuo komplikacijų.

ITIN SVARBUS TAPO
KARDIOLOGŲ IR
ENDOKRINOLOGŲ
BENDRADARBIAVIMAS

Bendras skirtingų medicinos sričių specialistų požiūris į pacientą ir supratimas, kad cukrinio diabeto komplikacijas suvaldyti įmanoma tik dirbant išvien, atveria naujas galimybes gelbėti gyvybes ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.

Skirtingų sričių sveikatos priežiūros profesionalai – kardiologai, endokrinologai ir pacientų organizacijos – suvienijo jėgas bendram projektui „Cukrinė širdis“, kad paskleistų žinią, kuri gali išgelbėti gyvybes.

PASAULINEI DIABETO DIENAI –
AGNĖS KIŠONAITĖS MENINĖ
INSTALIACIJA

Prie šio projekto prisijungė ir menininkė Agnė Kišonaitė – ji sukūrė instaliaciją „Cukrinė širdis“, eksponuojamą didžiausiuose šalies miestuose. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių.

Maždaug 150 kilogramų sveriančiai „Cukrinei širdžiai“ sukurti panaudota apie 30 kvadratinių metrų medžio faneros, beveik 100 stiklo konteinerių ir 12 kilogramų gabalinio cukraus. Specialiai suprogramuota ir įmontuota žmogaus širdies dūžius atkartojanti mirksinčių lempučių sistema.

Meninė instaliacija skirta Pasaulinei diabeto dienai, kasmet minimai lapkričio 14 d.